Paskolos verslui
Visuomeninėje erdvėje susiformavo nuomonė, kad bankai veja lauk paskolos prašantį verslininką, nes, kas negauna paskolos, labai garsiai apie tai kalba, tačiau skaičiai rodo, jog šalies bankai verslui paskolos negaili.
Kai paskolos didėjimas kas mėnesį ima augti daugiau nei 25 %, skelbiamas skolinimo perkaitimas ir bankams rekomenduojama sustoti. Tačiau iš praeities esame pratę matyti augimą, todėl šiuo metu viskas atrodo prastai. Tačiau tai yra visiškai normalu. Tuo tarpu, Europos Sąjungos kontekste paskolos ėmimas yra iš tikrųjų apmires, nors skolinimosi sąlygos yra palankesnės nei Lietuvos respublikoje. Šalyje sąlygos yra sugriežtėjusios, bet veiksnių, palengvinančių paskolos išdavimą, tikrai nėra. Kainos auga, indėliai nedidėja, o kai kuriais laikotarpiais jaučiasi net jų smukimas, nes sunkiais laikas tiek žmonės, tiek įmonės, tiek valstybė turimas lėšas naudoja.
Bėda yra tame, kad išaugusi šalies rizika. Kai valstybės rizika paauga, visi už paskolos pinigus turi susimokėti daugiau. Ir visi turi suprasti, kad bendras interesas turi būti valstybės rizikos sumažinimas ir buvusių paskolos sąlygų sugrąžinimas. Dabar būtų sunku rasti kreditoriu, kuris finansuotų ilgalaikį projektą, nebent tik , jeigu projektas būtų labai aiškus. Todėl ir Lietuvoje nėra išimčių , verslas paskolas gauna vos kelių mėnesių laikotarpiui.
Šiuo metu yra bene pats blogiausias laikas naudotis paskolos paslaugomis, tačiau bankų paskolų išdavimo sąlygos yra būtent tokios, kokios ir turėtų būti. Lengvuoju laikotarpiu, kuris buvo prieš pusę metų, paskolos buvo išduodamos neatsižvelgiant į veiklos rezultatus. Bankai nori turėti mažiau, bet gerų ir mokių klientų. Verslui pinigų niekada nebūna per daug ir jeigu jų būtų, tada būtų galima pagalvoti, ką su jais nuveikti, tačiau ne tik bankai, bet ir įmonės atsakingiau žiūri į savo riziką.